Pikis – tai nuo medžių pumpurų bičių surinkta sakinga, geltonos, rudos, pilkos ar žalsvos spalvos, malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga. Jame būna 55% augalinių dervų, bei balzamų, 30% vaško, 10% eterinių aliejų, 5% žiedadulkių ir nemažai įvairių rūgščių bei mikroelementų.

Vartojimas: dažniausiai vartojamas 10-20-30% spiritiniai pikio tirpalai, rečiau tepalai. Spiritinį pikio tirpalą galima pasigaminti ir pačiam. Pvz. gaminant 20% spiritinį pikio tirpalą, 20g susmulkinto pikio užpilama 100ml 70-96 laips. Rektifikuoto etilo spirito. Laikoma tamsioje vietoje, kasdieną suplakama, po 7 dienų nufiltruojama ir supilama į tamsaus stiklo buteliukus. Toks tirpalas tinkamas vartoti išoriniai. Jį taip pat galima ir gerti. Suaugęs žmogus 20-30 dienų gali gerti po 15-20 lašų su dviem valgomais šaukštais vandens 2-3 kartus dienoje pusvalandį prieš valgymą, jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ir po valgio, jei padidėjęs. Gydymą galima pakartoti po 20-30 dienų. Skirtingai negu antibiotikai, pikis nesukelia neigiamo poveikio žarnyno mikroflorai. Gydant kvėpavimo organų ligas, gerus rezultatus duoda pikio inhaliacijos.